Lithuanian Sound Art (2012)

by gintas k

/
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.

about

various artists - Lithuanian Sound Art

Sound art emerged when people began to listen to sounds not only in concert halls, but also in galleries, contemporary art centres, and through wide-open windows. The term was born as an opposition to the traditional, universally understandable notion of music. Later the notion of sound art became more inclusive. It was now used to refer not just to the various artistic practices that went beyond the sphere of music, but also to different streams of contemporary music and their subgenres. In Lithuania the term came into use after the restoration of Lithuanian independence. This compilation is an introduction to the current situation of sound art in Lithuania.

1. Andrius Rugys (PB8) gir gir gir gar gar gar (garsas) 5:00
2. Antanas Dombrovskij NNN broken jazz 5:17
3. audio_z bits pieces and so far beyond (excerpt) 12:18
4. Vytautas V. Jurgutis Hi Fi 8:16
5. Lina Lapelytė PAR (live excerpt ) 4:25
6. Arturas Bumšteinas We Watch TV 5:07
7. gintas k blind man tales2 8:12
8. Antanas Jasenka prognostic@act 7:38
9. ad_OS Analog underWAWE 9:57
10. SALA fermentation 1:53

viršelio dizainas / cover design – Donatas Juodišius
teksto koregavimas / text editing – Jurij Dobriakov
Lietuvos Garso Meną surinko ir išleido / Lithuanian Sound Art compiled and released by Gintas Kraptavičius @ 2012
gintask.puslapiai.lt gintaskr@takas.lt

Supported by the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and LATGA-A (Agency of Lithuanian Copyright Protection Association)


1. Andrius Rugys (PB8) -------- gir gir gir gar gar gar (garsas)
Andrius Rugys (PB8) is a sound artist who explores human relatedness in the entirety of things under the sun.
There is a Lithuanian folk song: “A duck swam across the lake gir gir gir gar gar gar across the lake gir gir gir gar gar gar across the lake, it swam not alone but with a goose gir gir gir gar gar gar with a goose gir gir gir gar gar gar with a goose”. This song once came up as the mental soundscape of sound artists who seem to be drifting in the fields of sonic waveforms like those ducks… Why is sound called “garsas” in Lithuanian?
In May 2012, Agota and Dorota Zdanavičiūtė were singing while boating in the Green Lakes near Vilnius; Rytis Saladžius was rowing.

2. Antanas Dombrovskij -------- NNN broken jazz
Antanas Dombrovskij juggles sounds of various styles, manipulating malfunctioning synthesizers and custom-made instruments. He is active both solo and in collaborative projects. Having begun his career in 2001 at the experimental music club Virpesys, he continues his experiments in various collectives and under multiple guises. Among the best known are Concrete Bunnies, Twentytwentyone, Avaspo, and Leon Sinkevich. He also works in the spheres of visual and conceptual art.
NNN broken jazz (2012) is an excerpt from the recording of Antanas Dombrovskij’s live performance with Benas Šarka in Klaipėda. Šarka blows plumbing pipes, dances step, and plays a single-string tub. Antanas plays a broken synthesizer, producing a sonic stream based on the circuit bending principle, which consists of a pre-programmed session and a live synthesizer part. The work uses fragments of Raminta Kurklietytė’s vocal improvisations.

3.audio_z ---------- bits pieces and so far beyond (excerpt)
audio_z is the solo project of Tautvydas Bajarkevičius (b. 1981), curator, artist and theorist active in the fields of sound art, experimental music, new media, creative commons, open content, netlabels, art theory/criticism, spoken word, and experimental radio/internet broadcasting.
Bits, Pieces and So Far Beyond can be said to be, in a contradictory way, one of those untold stories at their purest. It could be, let’s say, a lost photographic sentiment for the memory of a space; fading tones of a chime and human voices; alienated intersections of whistle, transparent high-frequency sprays and streams of white noises; almost cubist evolvement of domestic affair with acoustic guitar; a chant concealed in dissemination and revealed as a concealment; sketch of a children’s organ turning into a seed for a swarm of metallic crows, which disappears, indulging in its own disillusionment – could it be actually considered a story? If yes, it’s more about fragments. Did you ever relinquish your desire for a book just because you were haunted by its table of contents?

4. Vytautas V. Jurgutis -------- Hi Fi
Vytautas V. Jurgutis is an academically trained composer who employs a vast range of advanced expressive techniques. He is interested in electronic experimentation and sound programming, as well as the connections between video and sound, and has created a considerable number of sophisticated electronic and multimedia pieces that have become some of the most noteworthy examples of Lithuanian electronic and experimental music. He has curated important contemporary music festivals and is currently a member of the contemporary electronic music collective Diissc Orchestra.
Hi Fi (2011) is a computer music composition. The title of the piece was conceived in the process of reflection on the energetic qualities of the finished audio material and refers to its high intensity of rhythm and frequency. The well-known abbreviation “Hi-Fi”, which usually designates the quality class of audio equipment, seemed to reflect the structural nature of the material most accurately. In this case, the abbreviation can be extracted by listing various English words that start with the syllable “Fi”: Fibre, Fidelity, Field. Then follow the possible interpretations of the “Hi” element – not only the initial High, but also: Hidden, Hieroglyphic, Highborn, and so on, although the work does not really have any such literary aspects to it.

5. Lina Lapelytė ------ PAR (live excerpt )
Lina Lapelytė is a Lithuanian-born artist, composer and performer. Lina is an academically trained violinist and has been composing and performing electronic/electroacoustic music since 2005. In the recent years she has also been actively involved in London’s improvised music scene, using violin, electronics and field recordings. Lately her solo performances for violin and electronics have been augmented with her own voice.
PAR (live excerpt ), performed at Cafe Oto in London in April 2010, is a soundscape piece for violin, electronics and environmental sound recordings. Most of the materials used for this piece originate from field recordings from South Africa, therefore the title of the piece – PAR (the Lithuanian abbreviation for SAR). Created using unmodified and digitally processed environmental sounds and featuring live violin playing by Lina Lapelytė, PAR is a framework for improvisation rather then a finished composition. Depending on the space and the location, it turns into something new every time it is performed.

6. Arturas Bumšteinas ------ We Watch TV
Arturas Bumšteinas (b. 1982) is a composer and sound artist. He writes music for various instrumental combinations and orchestras, and collaborates with various Lithuanian and foreign performers of electronic and improvisational music. Bumšteinas has initiated the ensembles Quartet Twentytwentyone, Works and Days, and Zarasai, with which (as well as solo) he has performed at a number of international festivals. Bumšteinas’s works have been published by different labels in Lithuania and abroad. Bumšteinas also takes an active part in the exhibition life; his mixed media work is represented by the Antje Wachs gallery in Berlin since 2006.
We Watch TV (2011) is a song from the radio project Sleep (an attempt at trying), commissioned by the Deutschland Radio Kultur broadcasting service (Germany). The project takes the form of a fictional late night radio show for those suffering from insomnia. The show consists of a series of songs performed by small collective of instrumentalists (Anthony Pirog, Kestutis Pleita, Tadas Žukauskas, Ilya Belorukov), a vocalist (Kyrre Bjorkas) and a narrator (Marcus Gammel). All of the songs employ audio and textual materials of relaxation music cassettes and are intended to induce high-quality sleep.

7. gintas k ------ blind man tales2
gintas k (Kraptavičius) is a sound artist exploring the aesthetics of experimental digital music: from massive overloaded sonic structures and grainy textures to melodic ambiences and field recordings. gintas k’s works have been published by many record labels, presented at various festivals, and featured in exhibitions.
This is a journey through a blind man’s tales. Granules, melodic bits, noises, memories... This piece won the main prize of the 2nd international sound art contest Broadcasting Art, held in Spain in 2010.

8. Antanas Jasenka ------------ prognostic@act
Antanas Jasenka is a composer, sound artist and performer. He explores many different areas of music – from acoustic, theatre and film music to advanced experiments, conceptual sound art and electronic music. He composed his very first electronic pieces between 1992 and 1998, using very simple equipment. Starting from 2000, Antanas has successfully developed his own style of sound production, although he still employs the cut-off and mix-up techniques with added digital self-generating tones.
Prognostic@act (2012) for microphone, voice, graphic equalizer, electric organ VENTA, max/msp. Voice by A. Jasenka. Text from Seikilos epitaph: “While you live, shine. Don't suffer anything at all; Life exists only a short while. And time demands its toll.”


9. ad_O S--------- Analog underWAWE
ad_OS is the guise of sound artist and architect Tomas Grunskis, regular participant of various sound art and music events and projects. He has been creating and exploring sound since 2000. Currently he develops the concept of audiorecycling, based on the idea of sonic structures as mental information.
Analog underWAWE (2012) is a sound structure recycled from architectural graphic information. Its basis is a digital draft of the city and its elements – the river and the urban fabric. This unlistenable and inhuman digital sonic information (which lasts around 4 seconds) is transformed into audio tracks. The result – a sonic wave structure – is compiled into a sound work with the most minimal arrangement possible.

10. SALA----- fermentation
Active for 20 years already, the project SALA has been drifting in the waters of electroacoustic music and field recordings lately. Here, active hearing and deep listening are the place and time where vision and voice meet.
fermentation (2012) is the sound of fermentation (the emission of carbon dioxide), one of the primary processes in the brewing of gira, a perfect traditional Lithuanian beverage, recorded using contact microphones.

+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
Lietuvos Garso Menas

Garso menas atsirado tada, kai garsų imta klausytis ne vien koncertinėse salėse, bet ir galerijose, šiuolaikinio meno centruose bei pro plačiai atvertus langus. Sąvoka gimė kaip opozicija įprastam, visiems suprantamam muzikos terminui. Vėliau garso meno samprata prasiplėtė. Šiuo terminu imta įvardinti ne tik įvairias muzikos sritį pranokstančias menines praktikas, bet ir įvairias šiuolaikinės muzikos kryptis bei jų stilistines atšakas. Lietuvoje garso meno terminas imtas naudoti po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Šis rinkinys supažindina su dabartine garso meno muzikos situacija Lietuvoje.


1. Andrius Rugys (PB8) -------- gir gir gir gar gar gar (garsas)
Andrius Rugys (PB8) – garsistas, tiriantis žmogiškumo sietumą posaulietiškam visume.
Yra lietuvių liaudies dainelė – „Plaukė antelė per ežerėlį gir gir gir gar gar gar per ežerėlį gir gir gir gar gar gar per ežerėlį, ne viena plaukė ir žąsinėlis gir gir gir gar gar gar ir žąsinėlis gir gir gir gar gar gar ir žąsinėlis“. Ta dainelė kartą išplaukė garsuotėje, kaip garsovaizdis būdo garso menininkų, kurie tartum tos antelės banguoja banginiuose laukuose... Kodėl garsas – garsas?
2012 gegužę plaukiojant valtimis Žaliuosiuose ežeruose dainavo Agota ir Dorota Zdanavičiūtės, irklavo Rytis Saladžius.

2. Antanas Dombrovskij -------- NNN broken jazz
Antanas Dombrovskij žongliruoja įvairios stilistikos garsais manipuliuodamas sugedusiais sintezatoriais ir savadarbiais instrumentais. Jis aktyviai kuria tiek kolaboraciniuose, tiek soliniuose projektuose. Pradėjęs 2001 m. dirbti eksperimentinės muzikos klube „Virpesys“, jis tęsia eksperimentus su skirtingos stilistikos projektais. Žinomesni jų – „Betoniniai triušiai“, „Twentytwentyone“, „Avaspo“, „Leon Sinkevich“. Taip pat dirba kaip vizualaus ir konceptualaus meno kūrėjas.
NNN broken jazz (2012) yra Antano Dombrovskio gyvo pasirodymo su Benu Šarka Klaipėdoje įrašo fragmentas. Šarka pučia santechninius vamzdžius, kala „stepą“ ir groja vienos stygos vonele. Antanas groja sulaužytu sinezatoriu, circuit bending principu suformuotu garsų srautu, kurį sudaro kompiuteriu suprogramuota sesija ir gyvas sintezatorių akompanimentas. Kūriniui panaudoti Ramintos Kurklietytes vokalinių improvizacijų fragmentai.

3. audio_z ---------- bits pieces and so far beyond (ištrauka)
audio_z yra solinis Tautvydo Bajarkevičiaus (g. 1981) projektas. Tautvydas yra kuratorius, menininkas ir teoretikai, aktyviai dirbantis garso meno, eksperimentinės muzios, naujų medijų, kūrybinių bendruomenių, atviro turinio, internetinių įrašų leidyklų, meno teorijos/kritikos, spoken word ir eksperimentinio radijo bei interneto transliacijų srityse.
Kompozicija Bits, Pieces and So Far Beyond gali būti paradoksaliai pavadinta viena iš tų nepapasakotų istorijų. Tai gali būti pamirštas fotografinis prisiminimo apie tam tikrą erdvę ilgesys; nutylantys varpelių ir žmonių balsų garsai; susvetimėjusių švilpimo, skaidrių aukštų dažnių purslų ir balto triukšmo srovių sankirtos; beveik kubistinis laisvalaikio romano su akustine gitara vystymas; giesmė, paslėpta išsisklaidyme ir atskleista kaip paslėptis; eskizas vaikiškų vargonėlių, virstantis grūdu metalinių varnų pulkui ir išnykstantis, pasiduodantis savo paties nusivylimui – ar tai iš tiesų galima pavadinti istorija? Jei taip, ji yra labiau apie fragmentus. Ar jums kada nors teko atidėti į šalį knygą, nes jus pašiurpino jos turinys?

4. Vytautas V. Jurgutis -------- Hi Fi
Vytautas V. Jurgutis – akademinį išsilavinimą įgijęs kompozitorius, taikantis platų sudėtingų meniniu technikų arsenalą. Jis gilinasi į eksperimentinę elektroninę, kompiuterine muziką bei garso programavimą, video ir garso jungtis ir yra sukūręs nemažai rafinuotų elektroninių ir multimedijos kompozicijų, tapusių vienais ryškiausių šiandieninės lietuvių elektroninės ir eksperimentines muzikos pavyzdžių. Taip pat yra kuravęs svarbius šiuolaikines muzikos festivalius bei yra šiuolaikinės elektroninės muzikos kolektyvo „Diissc Orchestra“ narys.
Hi Fi (2011) yra kompiuterines muzikos kompozicija. Kūrinio pavadinimas gimė apmąstant jau sukurtą garsinę medžiagą, kurios energetinis užtaisas pasižymi dideliu ritminiu ir dažniniu intensyvumu. Visgi daugeliui žinomas trumpinys „Hi-Fi“, apibūdinantis garso aparatūros kokybę, geriausiai atspindėjo muzikinės medžiagos struktūrinę esmę, kurią galima iš dalies apibūdinti parinkus įvairius angliškus žodžius, prasidedančius skiemeniu „Fi“: Fibre (skaidula), Fidelity (tikslumas, adekvatumas), Field (laukas, sfera). Toliau seka „Hi“ prado apmąstymas ir galimi dėlionės variantai – ne tik pirminis High (aukštas, astrus, smarkus ), bet ir Hidden (vos matomas, nematomas), Hieroglyphic (hieroglifai), Highborn (kilmingas, aukštos kilmės) ir taip toliau, nors iš tiesų nieko tokio literatūriško kūrinyje ir nėra.

5. Lina Lapelytė ------ PAR (ištrauka)
Lina Lapelytė yra menininkė, kompozitorė ir profesionali smuikininkė. Ji kuria elektroninę ir elektroakustinę muziką nuo 2005 metų, o paskutiniuoju laikotarpiu aktyviai reiškiasi Londono improvizacinės muzikos scenoje, naudodama savo pasirodymams smuiką, elektroniką ir aplinkos įrašus. Pastaruoju metu ji paįvairina savo kompozicijas ir savo pačios balsu.
PAR (ištrauka iš gyvo pasirodymo „Café Oto“ Londone 2010-ųjų balandį) yra garsovaizdis smuikui, elektronikai ir aplinkos įrašams. Didžioji dalis kūrinyje panaudotos medžiagos paimta iš aplinkos įrašų, padarytų Pietų Afrikoje, kas paaiškina ir kūrinio pavadinimą. Sudarytas iš neapdorotų ir skaitmeninių būdu modifikuotų aplinkos garsų bei gyvos smuiko partijos, atliekamos pačios autorės, „PAR“ yra labiau rėmai improvizacijai nei išbaigta kompozicija. Ji tampa kažkuo kitu kiekvieno atlikimo metu, priklausomai nuo vietos ir erdvės.

6. Arturas Bumšteinas ------ We Watch TV
Arturas Bumšteinas (g. 1982) – kompozitorius / garso menininkas. Bumšteinas kuria muziką įvairioms instrumentų sudėtims ir orkestrams, bei bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos ir užsienio elektronines bei improvizacinės muzikos atlikėjais. Bumšteinas yra subūręs ansamblius „Quartet Twentytwentyone“, „Works and Days“ bei „Zarasai“, su kuriais (bei solo) yra koncertavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Bumšteino muzika yra išleista įvairiose leidyklose Lietuvoje bei užsienyje, Bumšteinas taip pat aktyviai reiškiasi parodinio meno srityje, jo kūrybą nuo 2006-tųjų metų atstovauja Antje Wachs galerija Berlyne.
We Watch TV (2011) – tai viena daina iš radijo projekto „Sleep (an attempt at trying)“ sukurto Deutschland Radio Kultur kanalo užsakymu (Vokietija). Šis projektas yra fiktyvi dokumentinė naktinė radijo laida gyvenantiems nemiga. Radijo laidą sudaro serija dainų, atliekamų nedidelės instrumentinės grupės (Anthony Pirog, Kestutis Pleita, Tadas Žukauskas, Ilya Belorukov), vokalisto (Kyrre Bjorkas) ir pasakotojo (Marcus Gammel). Visos dainos yra paremtos relaksacinės muzikos kasečių garsine bei tekstine medžiagomis ir skirtos kokybiškesniam miegui.

7. gintas k ------ blind man tales2
gintas k (Kraptavičius) – aktyvus Lietuvos eksperimentinės muzikos ir garso meno scenos dalyvis. Jis tyrinėja eksperimentinės skaitmeninės muzikos estetiką, naudodamas perkrautas masyvias struktūras, granuliuotas tekstūras, melodingus ambient garsus ir aplinkos įrašus. ginto k garso darbai publikuoti daugelio įrašų kompanijų bei pristatyti festivaliuose ir parodose.
Tai kelionė aklo žmogaus pasakojimais. Granulės, melodijų nuotrupos, triukšmai, prisiminimai... Šis kūrinys laimėjo pagrindinį 2010 m. Ispanijoje vykusio 2-jo tarptautinio garso meno konkurso „Broadcasting Art“ apdovanojimą.

8. Antanas Jasenka ------------ prognostic@act
Antanas Jasenka yra kompozitorius, garso menininkas ir atlikėjas. Jis tyrinėja daugybę skirtingų muzikos sričių – nuo akustinės muzikos bei muzikos teatrui ir kinui iki sudėtingų eksperimentų, konceptualaus garso meno ir elektroninės muzikos. Pirmas elektronines kompozicijas sukūrė 1992-1998 m., naudodamas labai paprastą įrangą. Nuo 2000 m. Antanas sėkmingai plėtoja savitą garsokūros stilių, nors jis vis dar naudoja cut-off ir mix-up technikas bei papildo jas skaitmeniniais automatiškai generuojamais tonais.
Prognostic@act (2012) mikrofonui, balsui, grafiniam ekvalaizeriui, elektriniams vargonams VENTA, max/msp. Balsas: A. Jasenka. Tekstas iš Seikilos epitafijos: “Kol tu gyveni – šviesk, neturėk jokių vargų, gyvenimas yra akimirksnis, o laikas pareikalaus savo duoklės.”


9. ad_O S--------- Analog underWAWE
ad_OS – garso menininkas, architektas Tomas Grunskis. Įvairiu garso meno ir muzikos festivalių bei projektų dalyvis. Kuria ir tyrinėja garsą nuo 2000 m. Šiuo metu domisi ir plėtoja audiorecycling koncepciją, pagrįsta garso struktūros kaip mentalinės informacijos idėja.
Analog underWAWE (2012) kūrinys – iš architektūrinės grafinės informacijos perdirbta garso struktūra. Jos pagrindui paimtas miesto skaitmeninis brėžinys ir jo elementai – upė ir miesto audinys. Ši neklausoma ir nehumaniška skaitmeninio garso informacija (trūkmė – apie 4 sekundes) transformuota į audio takelius. Gautas rezultatas – garso bangos struktūra – kompiliuojama į garso kūrinį, kurio sandara komponuojama kuo minimalistiškiau.

10. SALA-----fermentacija
Jau 20 metų aktyvus projektas SALA pastaraisiais metais dreifuoja elektroakustinės muzikos ir lauko įrašų vandenyse – aktyvus girdėjimas ir gilus klausymas čia yra ta vieta bei laikas, kur susilieja „vizija ir balsas“.
fermentacija (2012) yra kontaktinių mikrofonų pagalba įrašytas vieno iš pagrindinių giros, puikaus tradicinio lietuviško gėrimo, gaminimo procesų – rūgimo (kuomet išsiskiria angliarūgštė) – garsas.

credits

released October 10, 2012

reviews:

The Wire #347 2012-12
Lithuanian Sound Art
Various
Gintas Kraptavicius CD

“Away with dodecaphony, polyphony, harmony and cacophony!” wrote Vytautas Lansbergis in a 1966 manifesto. “We must learn to marvel at truth. We shall again have aesthetic pleasure in such simple acts as drinking water, spitting into a well or blowing our noses.” During in 1990s, Landsbergis was Lithuania’s first post-Soviet head of state, bur during childhood he was a close friend of Jurgis Maciunas, who later initiated Fluxus. These two releases from Gintas Kraptavicius show current crop of Lithuanian experimentalists are working with sound beyond the conventional term of music.

Andrius Rugys’s Augik gir gir gar gar gar (garsas), which opens the sound art compilation, confronts full on the challenge life. A rowing boat trip on a lake near Vilnius. Oars creak, water drips, birds tweet, two passengers sing a folk song. Another piece, by SALA, captures the fizz of fermentation during the brewing process. But there’s no formula governing these ten pieces. Antanas Dombrovskij’s NNN broken jazz is a sonic cicatrix of cranky synths, blown plumbing pipes and sampled vocal improvisation. Vytautas Jurgutis’s Hi Fi is a grainy, crackling computer composition. Lina Lapelyte’s PAR is an atmosphere conjured up live at London’s Café Oto, using violin, electronics and environmental sound recordings. Arturas Bumsteinas even ventures over the border, into song.
******************************************************************

Various Artists – Lithuanian Sound Art

The Baltic Scene Nov 14, 2012

A compilation which serves as an introduction to the state of modern sound art in Lithuania.

On the back cover there is a good detailed description of the „sound art“ term; „[Sound art] was born as an opposition to the traditional universally understandable notion of music“. It‘s a music genre that is and will never be publicly acceptable, but yet we hear it everywhere and many of the times we don‘t even notice it. I can by no means consider myself any expert in the field of sound art, so what you get is the lay mans view – not an academically educated review. So … let‘s give it a listen.

The first track by Andrius Rugys brings us to the Green lakes near Vilnius and morphs into a Lithuanian folk song about a duck swimming across the lake. It‘s meditative and relaxing. The field recording is top notch and the listener is positioned on a peaceful pier observing mysterious sirens. Nice start.

Antanas Dombrovskij breaks the peace with his NNN broken jazz. Paranoid samples make the listener feel disoriented and confused. Music is not always meant to make us feel fuzzy and pleasant.

udio_Z, a project of Tautvydas Bajarkevicius, offers the listener an excerpt from his work Bits pieces and so far beyond. The piece is haunting, yet atmospheric. The broken chimes fluctuate in and out of pitch with covers of white noises. In the second half of the track a guitar is introduced. It starts out confused and disorganized, yet unfolds itself as the guitar ends in harmony with all the sounds around it.

Vytautas V. Jurgitis starts with the high frequencies in his track Hi-fi. The whole wave spectrum gets to join in as well as the work progresses. The work is highly technical and requires patience, but for the patient ones there is reward.

The academically-trained violinist Line Lapelyté offers a live excerpt from her work Par. It‘s a sound scape piece with violin, electronics and environmental sound recordings. It‘s a framework for improvisation rather than a finished composition. Its frantic and chaotic. The violin is used in an inventive way to create a sense of turmoil. The chaos develops into a high-frequency „calmness“ and leaves the listeners unease.

The composer and sound artist Arturas Bumsteinas does a nice attempt in calming things down with his work We watch TV. This personal favourite of the compilation offers a beautiful sound scape alongside a haunting duo vocalists – who sound a tad like Einsturzende Neubauten in the best way possible. This work is a part of the Sleep (an attempt of trying) which was commissioned by the Deutschland Radio Kultur broadcasting service and the idea of it is that it takes the form of a late night radio show for those who suffer insomnia. Beautiful!

Grainy textures, sonic structure and melodic ambiance symbolize the epic Blind Man Tales by Gintas K. This piece is calming and impressive in many ways. It received the 2nd price in an international sound art contest, held in Spain 2010. If this got 2nd, then how godly must the 1st place sound!

The veteran Antanas Jesenka takes the listener to a dark state of mind, though with a powerful message: „While you live, shine. Don´t suffer anything at all; life exists only a short while. And time demands its toll“. It‘s a hard piece which tests your patience, but still has this extra something that makes it worthwhile.

The sound artist and architect Tomas Grunskis works under the pseudonym ad_0 S and has been developing the concept of audio recycling, the use of sonic structure as a mental information. He takes an 4 second unlistenable sonic structure and transfers it into an audio track. The arrangement is quite minimal and effective. The work, which spans almost 10 minutes gradually evolves from a simple tone into a thumping heartbeat of a machine.

The project SALA has been an active for 20 years already and offer us their minimalistic piece Fermentacija. It‘s less than 2 minutes long and is recorded using contact microphones. Very calming end to a emotional ride into all aspects of Lithuanian sound art scene.

The main purpose of the compilation was to introduce current situation of sound art in Lithuania and it‘s safe to say that it sounds like its in a healthy state at the moment. With its variations and delightful experimentations it will hopefully keep evolving. As pointed earlier, i‘m stepping into this scene without prior knowledge so I don‘t have many other sound art scenes to compare to. I would still presume its a good thing if a lay man, such as myself, can listen through entire compilation and feel refreshed and pleased with given it my time and thought. I started with a hint of prejudice toward the sound art genre, but now I believe i‘m with open mind toward it. That‘s a good thing, right?-Jonas

********************************************

Literatūra ir menas 2013-02-15 nr. 3414

Lietuvos garso menas (2012). Sudarė Gintas Kraptavičius

Emilija VISOCKAITĖ. Giedrė RAMONĖ. Garsalaivių poetika


Emilija VISOCKAITĖ>

Muzikos rinkiniams jaučiu silpnybę nuo ankstyvos paauglystės, kai pradėjau iš radijo įsirašinėti mėgstamiausių dainų kasetes. Kompiliacinių CD nemėgstama pirkti, recenzuoti taip pat, bet jų klausytis – vienas įdomumas. Juo labiau jei dar nežinai, kas tau patinka. Leidi kiekvienai kompozicijai tave nustebinti, su kiekviena viską pradedi iš naujo.

Šį rinkinį sudaro 10 skirtingų autorių kompozicijų, sukurtų per pastaruosius porą metų. Teoriškai tai turėtų bent iš dalies atspindėti šiandienį garso meną Lietuvoje.

Jau anksčiau yra tekę žavėtis garso menininkų, eksperimentininkų išrandamomis koncepcijomis, savo muzikos aprašais. Kai kurie –­ poetiški: A. Ruigys tiria „žmogiškumo sietumą posaulietiškame visume“. Kai kurie –­ siužetiški: „Tai gali būti pamirštas fotografinis prisiminimo apie tam tikrą erdvę ilgesys; (...) eskizas vaikiškų vargonėlių. Virstantis grūdu metalinių varnų pulkui ir išnykstantis, pasiduodantis savo paties nusivylimui –­ ar tai iš tiesų galima pavadinti istorija? Jei taip, ji yra labiau apie fragmentus“ (audio_z).

Bet kurią filologę parguldytų ad_OS (T. Grunskio) kompozicijos paaiškinimas: „Iš architektūrinės grafinės informacijos perdirbta garso struktūra. Jos pagrindui paimtas miesto skaitmeninis brėžinys ir jo elementai – upė ir miesto audinys. Ši neklausoma ir nehumaniška skaitmeninio garso informacija (trukmė – apie 4 sekundes) transformuota į audio takelius“. Rinkinį užbaigia lakoniškiausias kūrinys (?) – projekto SALA „Fermentacija“. Išklausiusi jį bent tris kartus, galėčiau pasakyti tik tiek, kad skamba tarsi lytų į viršų. Paaiškinimas štai koks: „Kontaktinių mikrofonų pagalba įrašytas vieno iš pagrindinių giros (...) gaminimo procesų – rūgimo (kuomet išsiskiria angliarūgštė) – garsas“. Nežinau, ar visa tai teikia kokį džiaugsmą muzikologams, bet mano draugams fizikams tai tikrai.

Kelios kompozicijos dar turi gamtos, natūralumo ženk­lų (A. Ruigio kūrinyje nuo irklų lašantis vanduo, plaukiojant Žaliuosiuose ežeruose; L. Lapelytės smuikas), kitos grynai iš technikos (intensyvus V. V. Jurgučio „Hi Fi“), pastarosioms išklausyti prireikia daugiausia kantrybės. Tokiame kontekste žmogiški balsai įgauna naujos vertės: A. Dombrovskio „NNN broken jazz“ panaudotas R. Kurklietytės balsas primena „An­tony and the Johnsons“ raudų įrašus, sukamus priešinga kryptim. Šis kūrinys išsiskiria daugiasluoksniškumu, ritmo ir temų įvairove.

Degančias ausis švelnumu ramino audio_z (T. Bajarkevičiaus) varpeliai – liūdnas kūrinys apie ištuštėjimą, priminęs B. Tarro „Turino arklį“; tas pats hipnotizuojantis gintas k (šįkart mažosiomis raidėmis); ir daina iš A. Bumšteino kurtos fiktyvios naktinės radijo laidos kankinamiems nemigos. A. Jasenkos ir ad_OS kompozicijos nemigos ribą netgi peržengia – pereina į beveik nebegirdimus garsus.

Garso menas reikalauja eksperimentams pravalytos ausies, pastangos priimti „kaip yra“, nustebti, o ne atmesti kaip „nemuziką“. Gal ir ne muzika, bet poezija visai galėtų būti.


Giedrė RAMONĖ>

Vilniuje ties vienu prekybos centru vakaro prietemoje vyrai keičia lauko reklamą, ir, matyt, todėl vienas jų išnyra iš tamsos tiesiai priešais mano akis nešinas didžiule konstrukcija lengvo metalo raidžių, kurias skaitydamas paeiliui iš kairės į dešinę sujungsi į žodį „Lietuva“. Netikėtai užklupęs signifikanto nuogumas, jo pilkai plikas materialumas patraukia mane kažkur už reikšmių pasaulio: akimirką negaliu patikėti, kad Lietuva yra gabalas kampuotomis formomis išpjaustinėto metalo grubiose, vasario šalty žvarbstančiose darbininko rankose. Žodžio priklausomybė nuo nešėjo, atsidavimas jo valiai many evoliucionuoja netgi iki budistinės atjautos pasauliui.

Panašiai šoko terapijai pasirengiau ir prieš „Lietuvos garso meno“ albumo perklausą –­­ kas be ko, apie rinkinį sudarančių kompozicijų užmačias dekonstruoti mano audialinę pasaulėtyrą iki soties prisiskaičiau visuose albumo viršelio atvartuose. Akimirką suabejojau, ar dar reikia klausytis, kad susidaryčiau vaizdą... Erzinanti reprezentacinė, gal ir pažintinė šio muzikos rinkinio funkcija aršiai grūmėsi su tyru ir smalsiu mano vaikiškos ausies geismu patirti garsą, užmegzti tiesioginį kontaktą su ta tikrove, kuri slepiasi už vardų ir istorijų generuojamo prasmių ūko. Dėkuidie, pasipainiojo juoda katė iš viršelio nugarėlės, ir aš prisiminiau, kaip meistriškai jos moka pasilikti už pasaulio banalybės – ten, iš kur jis regisi visai kaip smagus siūlų kamuolys, tinkamas praskaidrinti kasdienybę.

Šių žaidimų ir užėjau į vidų. Kambary, išmuštame garso menininkų biografijų ir jų kūrinių aprašymų tapetais, žaidžia dešimt vaikų, rimtais veidukais ieškančių garso paslėpties, skaidančių ir jungiančių ne tik tai, ką neabejodama pavadinčiau garsais, bet ir tą kažką, kas dar nėra garsas, ko kaip garso dar niekad nesu suvokusi. Šiame alchemikų kambaryje, kur pasaulis verčiamas garsu, prie kiekvieno medžio stovi po garso kolonėlę – tarsi sarginį šunį entropijai nuginti ar bebaimį herojų, pasiųstą užimti naujų, neatrastų mano minties teritorijų.

Taigi, širdis mano pagirdyta: šis rinkinys – tai pasaulio garsai, kalbantys apie garsų pasaulį, klausiantys, kas yra kūryba. Aš beveik rami. Vis dėlto dar priešinuosi tai antraštėje prilipdytai lietuviškumo etiketei, kuriai nerandu pakankamo pateisinimo būti. Lietuviškos autorių kilmės man negana. Neatrodo gana ir pirmosios kompozicijos eksperimento lietuviškais garsažodžiais ir lietuvių liaudies dainos citatomis, nors ir neabejoju unikalia lietuviakalbių pasaulėvoka. Neužtenka netgi žinojimo, kad transliuojamo garsavaizdžio šaltinis yra Lietuvos teritorijoj (juolab kad čia pat, kitoje kompozicijoje, vyrauja „svetimi“ Afrikos laukų garsai). Panašu, kad „Lietuvos garso menas“ prisitraukia kitą, galbūt periferinį, tačiau man nuolatos aktualų tautinės tapatybės klausimą. Ieškant, ką bendra gabena visi šitie dešimt garsalaivių, už uodegos pačiupti pavyko vandens motyvą, vienokia ar kitokia forma išnyrantį irklo teškėjime, giros burbuliavime, insomnijos giesmėse, peizažo su ežeru eskize, atvirkščiam antraštės atspindy. Ir štai čia vėl netikėtai mane ištinka antroji atvanga į nebūtį, kurios akivaizdoje vieną akimirką Lietuva tėra tik (metalo) raidė, o kitą – tik (vandens) garsas.

********************************************

VV.AA. Lietuvos Garso Menas - Lithuanian Sound Art

Chain D.L.K. 2013-06-10

As he promised in the last chat we had on the occasion of his excellent release "slow" on French indipendent label Baskaru, Gintas Kraptavicius aka Gintas K invited us to discover the surprising Lithuanian sound art scene, which is almost unknown out of Lithuanian borders, by presenting us with a compilation he cared whose importance deservedly gained the institutional recognition by the support of the Ministry of Culture of the small Baltic Republic and LATOA-A (Agency of Lithuanian Copyight Protection Association) and equipped by thorough description by Jurij Dobriakov. I acknowledge that the quality of this cluster of Lithuanian experimentalists went beyond my expectation. Most of the first tracks seem to emphasize the spacial aspect of each sonic moulding: the initial "gir gir gir gar gar gar (garsas)" by Andrius Rugys seems to trace the attention's direction of the composer/listener during a rowing boat trip in the Green lakes nearby Vilnius, from the initial focus on the sound of water and creaking wooden boards after each stroke to the traditional folk song by Agota and Dorota Zdanaviciule, whose syncopation, which is a typical element of some Lithuanian vocal styles such as the many different kinds of Sutartines, seems to be mirrored by recorded natural elements and rowing itself; the academically trained composer Vytautas V.Jurgutis builds interesting figures by curling overpressurized computational microsounds, which gradually become more and more abrasive, while Antanas Dombrovskij perverts Raminta Kurklietyte's vocal improvisations by asphyxiating clumps and spasmodic rashes from broken synthesizer and circuit bending on "NNN broken jazz". The vagarious enchanting drowsy tune "We Watch TV" by Arturas Bumsteinas is an assay of the amazing "Sleep (an attempt at trying)", a radio project commissioned by the Deutschland Radio Kultur broadcasting service, which took the form of a fictional late night show for insomniacs and precedes "blind man tales 2", the astonishing textural piece consisting of melodic bits, granular particles and indented noises by which Gintas K won the main prize of the second international sound art Broadcasting Art, held in Spain in 2010. A different and likewise entrancing way to mould melodic bits comes from audio_z, the solo project of Tautvydas Bajarkevicius, whose (lasting more than 12 minutes) excerpt "Bits Pieces and So Far Beyond" focuses on whirling punctuating melodies of frail sounds and acoustic guitars, opaque transparencies and fishbowl-like deforming spacialization. Another mouthwatering assay is the excerpt of PAR, a metamorphic soundscape which features violin, electronics and enviromental sound recordings grabbed in South Africa (PAR is the Lithuanian abbreviation for SAR) Lina Lapelyte performed at Cafe Oto in London in April 2012. Antanas Jasenka minimal abstract electronics on "prognostic@act", a piece for microphone, voice, electric organ VENTA, max/msp and graphic equalizer vaguely resembles some stuff by Pylone, Zonk't, Alva Noto or Jan Jelinek, but he manages to inject a more baffling mark by means of the words he took from the notorious Seikilos epitaph ("While you live, shine/have no grief at all/life exists only for a short while/and time demands its toll"). Another interesting declension of minimalism is the one by sound artists and architect Tomas Grunskis aka ad_OS, who translated architectural graphic information (the draft of a city and its elements) into digital sonic information, which sounds basic but totally inhuman on "Analog underWAWE". The last track of this interesting sonic miscellany cannot be but a toast or I'd better say a proper sonic toast as the electroacoustic project SALA recorded sound of the fermentation of gira, a traditional Lithuanian beverage, for their bizarre track "Fermentacija".

Posted by Vito Camarretta

********************************************

Lietuvos garso menas / Lithuanian sound art

Išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvos garso menas“

2012-09-24 Bernardinai.lt

Šiuolaikinės muzikos entuziastas Gintas K surinko ir išleido Lietuvos garso menininkų rinkinį, kuriame dalyvauja daug žinomų Lietuvos garsininkų. Tai Andrius Rugys, Antanas Dombrovskij, audio_z, Vytautas V. Jurgutis, Lina Lapelytė, Arturas Bumšteinas, gintas k, ad_OS, Antanas Jasenka ir SALA.

Stilingas rinkinys sudaro gerai mėtyto ir vėtyto albumo įspūdį. Įvairiems eksperimentinės muzikos požanriams priklausantys kūriniai dera vienas prie kito, elektroakustinis kūrinukas lydi aplinkos garsų karpinį, koliažinė kompozicija pratęsia glitch atmosferinį darbą, kompiuterinės elektronikos etiudas papildo ambientinį kūrinį. Nėra iš konteksto iškrintančių arba išsiskiriančių kūrinių, iš albumo sklinda geros vibracijos.

Albumo viršelyje rašoma, kad „garso menas atsirado tada, kai garsų imta klausytis ne vien koncertinėse salėse, bet ir galerijoje, šiuolaikinio meno centruose bei pro plačiai atvertus langus“. Ši mintis tiesiogiai siejasi su Johno Cage‘o teiginiu, kad šiuolaikinė muzika ir jos klausymas yra neatsiejama dalis mus supančio pasaulio, kuriame skamba įvairiausi garsai ir triukšmai, ir jie negali nustelbti, užgožti, iškreipti ar pažeisti muzikos. XX amžiaus vidury ši idėja akademiniams menininkams kėlė erzelį, vėliau kelių kartų eksperimentinės muzikos kūrėjų pastangomis įtvirtinus šį drąsų teiginį, dabar jis suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas.

Kaip žmogus, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs prie knygų ir tekstų, perskaitęs albumo pavadinimą susimąsčiau. Jeigu taikytume analogiją knygoms, albumams ar antologijoms, tai, tarkime, paėmę į rankas knygą pavadinimu „Lietuvos rokas“, „Lietuvos plokščiapėdžiai“ ar „Lietuvos bitininkai“ būtume patikinti, kad joje kalbama apie visą epochą, galbūt net nuo 1918 m. iki mūsų dienų. Jeigu ir šis darbas pretenduoja į visuminį, tai jame žiojėja spragų, tačiau jeigu tai tik pirmas atviras langas į didelį ir spalvingą Lietuvos šiuolaikinės muzikos pasaulį, tai, pasigedęs tokių pirmeivių, kaip Darius Čiuta, Raimundas Eimontas, Orlandas Narušis ar atrac, tikiu, kad kitame monumentalaus darbo tome atsiras vieta ir jiems. Robertas Kundrotas

********************************************
radikaliai.lt 2012 -09-22

Lietuvos garso menas / Lithuanian sound art
Mindaugas Peleckis
Keistokas, bet smagus įvykis: Kultūros ministerijos bei LATGA-A paremta, ką tik pasirodė eksperimentinės muzikos kompaktinė plokštelė „Lietuvos garso menas / Lithuanian sound art“, skirta ne pardavimui, o reprezentacijai. Ar tai reiškia, kad kadaise undergroundine buvusi eksperimentinė muzika tapo valstybės pripažinta?

Pradėti reikėtų nuo gerų žodžių, o baigti kritika. Manau, taip būtų padoru. Taigi vardijam kompaktinės plokštelės nuopelnus: estetiška (digipack), jos fotografija su katinu pasirūpino vienas iš CD bendraautorių Audrius Šimkūnas (SALA), dizainą kūrė Donatas Juodišius, tekstus apie muzikantus rašė Jurijus Dobriakovas, o idėjos autorius ir leidinio sudarytojas – gintas k (Gintas Kraptavičius). Visi šie vardai, besidomintiems "garso meno" (galime vadinti tai eksperimentine, elektroakustine muzika, field recordings‘ais – lauko įrašais) raida Lietuvoje, pažįstami.

Rinkinyje – dešimt kūrinių, kuriuos sukūrė dešimt autorių. Tai – jau minėti gintas k ir A. Šimkūnas, taip pat (vardiju nuo leidinio pradžios) Andrius Rugys (PB8), Antanas Dombrovskij („Betoniniai Triušiai“), audio_z (Tautvydas Bajarkevičius), Vytautas V. Jurgutis, Lina Lapelytė, Arturas Bumšteinas, Antanas Jasenka, ad_OS (Tomas Grunskis).

Kompozicijų trukmė labai skirtinga: asmeniškai man norėjosi kur kas ilgesnės SALA kompozicijos „fermentacija“, kuri truko vos 2 minutes. A. Šimkūnas pastaruosius kelerius metus išsiskiria Lietuvoje (žinomas ir užsienyje) savo įdomiais gamtos ir kitokių garsų įrašinėjamais, savita garso ekologija. SALA kadaise, prieš 20 metų ir vėliau, grojo ritualinę, industrial, dark ambient muziką, dabar žaidžiama su kontaktiniais mikrofonais.

Ilgiausias kūrinys – audio_z „bits pieces and so far beyond“, trunkantis 12 minučių, pasirodo besąs tik kažkokio didesnio kūrinio ištrauka ir, atvirai kalbant, pabosta. Į ausis krenta tai, kad albumas darosi vis įdomesnis, kuo toliau klausai. Po pirmų trijų kūrinių kompaktinę plokštelę kartais norisi išjungti. A. Rugio (jo kūrinyje įdomu tai, kad jis įrašytas valtyje, kurią irkluoja Rytis Saladžius) ir A. Dombrovskij bei T. Bajarkevičiaus eksperimentai šaižūs, įdomūs nebent jiems patiems. Tačiau jau nuo ketvirtos kompozicijos darosi įdomiau: nenuostabu – nenuspėjamas akademinį išsilavinimą turintis V. V. Jurgutis savo 8 minučių „Hi Fi“ priveda klausytoją iki ekstazės, grodamas kažką artimo noise stilistikai. Darosi įdomu, atmosfera kaista: L. Lapelytė (kūrinys paremtas įrašais, darytais Pietų Afrikos Respublikoje) bei A. Bumšteinas (fiktyvi radijo laida, sergantiems nemiga) irgi neatsilieka savo išradingumu. Gintas K (čia prisistatantis kaip gintas k) įkomponavo savo kūrinį „Blind man tales2“, laimėjusį pagrindinį 2010 m. Ispanijoje vykusio 2-ojo tarptautinio garso meno konkurso „Broadcasting Art“ apdovanojimą. Gal sudarytojui ir nederėtų pačiam afišuotis, tačiau kompozicija verta grieko, tai – kelionė aklo žmogaus pasakojimais.

A. Jasenkos pirmosios elektroninės kompozicijos sukurtos dar 1992 metais su paprasta įranga, nuo 2000-ųjų imtos naudoti cut-off ir mix-up technikos. Tai – unikalus menininkas, kurio tokios muzikos mėgėjams pristatinėti plačiau nereikia.

Albumą užbaigia beveik 10 minučių kompozicija „Analog underWAVE“ (T. Grunskis arba ad_OS – architektas, plėtojantis audiorecycling koncepciją) ir jau minėtas SALA kūrinys „fermentacija“, kuris, mano nuomone, yra brandžiausias rinkinyje.

Bendra išvada: leidinys geras, reikalingas, įdomus, skaniai klausosi, nors iš pradžių įsivažiuoti į jį sunkoka ir nuobodoka.

Kokia šio rinkinio koncepcija? Iš esmės, kaip pripažino pats G. Kraptavičius, tai – jo asmeninis požiūris į Lietuvos garso meną.

Žiupsnis kritikos ar tiesiog pastabų. Pripažįstu, jog subjektyvumas yra gerai, ypač mene, tačiau skambus pavadinimas „Lietuvos garso muzika“ neatspindi tikrovės. Tai – „Lietuvos garso muzika pagal Gintą Kraptavičių“ (beje, visai neblogas pavadinimas būtų gavęsis).

Pasigedau Dariaus Čiutos („NAJ“) kūrinio, tokių žinomų eksperimentininkų kaip Jaras Ramūnas („Echidna Aukštyn“, „Endiche Vis.Sat“), „Maldur Atai“, „Girnų Giesmės“ kūrybos. Galbūt tam tikra priklausomybė nuo kultmino įpareigojo G. Kraptavičių rinktis būtent šiuos autorius? Kai paklausiau jo, ar buvo kažkoks konkursas, kurio metu jis kaip sudarytojas pasirinko dešimt, jo manymu, geriausių kūrinių, sudarytojas tai paneigė. Ką gi, tai jo valia.

Dar norėčiau prisikabinti prie paties termino „garso menas“, kurio koncepciją bandyta išaiškinti ant paskutiniojo leidinio viršelio (kiek nusikalbėta - prie ko čia "plačiai atverti langai"?). Iš esmės nesuprantu, ką jis reiškia. Jei spiriu koja į varpą ir jis (ne ji) gaudžia, o paskui šio garso įrašą panaudoju apdorodamas visokiausiomis ultramoderniomis mašinomis, - ar tai „garso menas“? A. Šimkūnas įrašinėja tik gyvus garsus (čia – giros fermentacijos procesą), galbūt paskui kiek juos pakoreguodamas, tačiau ne itin nutoldamas nuo realybės. Kai kurie kūrėjai naudoja sintezę tarp įvairiausių – kompiuterinių ir gyvų - garsų, kiti „groja“ tik kompiuterinėmis programomis. Ar visa tai turi bendrą vardiklį?

8 balai iš 10. Antroji dalis, kuri, tikėkimės, bus, turi kur pasitempt

tags

license

all rights reserved

about

gintas k Lithuania

gintas k is a sound artist exploring granules, hard digital, memories... gintas k’s works have been published by record labels like Cronica, Zeromoon, Con-v, m/OAR, Copy for Your Records, Baskaru, Ilse; presented at various festivals like Transmediale.05, Transmediale.07, ISEA2015. He is a winner of the II International Sound-Art Contest “Broadcasting Art 2010” held in Spain. ... more

contact / help

Contact gintas k

Streaming and
Download help